Šios žvakės magiškas kvapas sukurtas remiantis senaisiais papročiais ir tradicijomis, tikėjimu, kad kiekvienas augalas, kvapas turi savo maginę paskirtį. Tai lyg raganiškas receptas, kuriame kiekvienas augalas bei jo aromatas atlieka labai reikšmingą aromaterapinę ir magišką funkciją, o pagrindinės kvapų natos papildydamos viena kitą aromaterapinėmis savybėmis sukuria aukštajai parfumerijai būdingą kvapų piramidę, kurioje kiekvienas kvapas randa savo nišą ir harmoningai dera kitų aromatų apsuptyje.

Žalioji arbata: antiseptinis žaliosios arbatos poveikis buvo žinomas jau gilioje senovėje. Žaliosios arbatos aromatas, tikima, gaivina, švarina orą, skaidrina mintis ir kelia nuotaiką, pasitikėjimą savimi bei tonizuoja. Žaliosios arbatos aromatas taip pat, manoma, padeda priimti reikalingus sprendimus, tapti ryžtingesniais.

Rytietiški prieskoniai: rytietiškų prieskonių mišinio kvapas, tikima, sušildys, paskleis harmonijos, saugumo ir ramybės jausmą. Įvairių žolelių bei prieskonių mišinyje rasime ir pipirų, ir kalendros, pankolių, anyžiaus, šafrano kvapo. Mišinys, tikima, stiprina energetinį lauką, harmonizuoja ir ramina.

Eukaliptas: tradicinis namų vaistinėlės aliejus. Eukaliptų aliejai itin populiarūs ir aromaterapijoje. Dažniausiai jie sėkmingai naudojami inhaliacijoms, krūtinės balzamams, masažiniuose mišiniuose nuo slogos, gripo, virusinių susirgimų. Eukaliptų eteriniai aliejai puiki profilaktinė priemonė – itin tinkama valyti, gryninti ir taurinti patalpų orui.

Levanda: senovės graikai ir romėnai labai vertino levandas už jų aromatines ir valomąsias savybes, su levandomis ruošė nuovargį mažinančias vonias. Liaudies medicinoje levandų aliejus buvo naudojamas nuo migrenos, neurastenijos, reumato, širdies ir kraujagyslių bei inkstų susirgimų. Aliejaus energija, manoma, padeda pažinti ir suprasti save, atkuria jėgas, tinka meditacijoms.

Mėta: aromatas, manoma, palankiai veikia žmogaus biologinę energiją: gerina artimų žmonių vienas kito supratimą, šalina nervinę įtampą. Puikiai aromatizuoja patalpas, tikima, gerina savijautą.

Žalioji citrina: gilios senovės ir Viduramžių epochos medicina labai vertino ir plačiai naudojo citrinmedžių vaisius. Egiptiečiai citrinomis gydėsi nuo apsinuodijimo maistu ir nuo šiltinės. Europiečiai citrinas naudojo maro, maliarijos ir karštligės profilaktikai ir kaip priešnuodį įgėlus gyvatei. Žolininkai citrinų sultis rekomenduodavo nuo kraujo spaudimo, toksinams iš kepenų valyti ir sąnarių skausmams palengvinti. Citrinų kvapas, tikima, padeda sėkmingai adaptuotis ir gyventi naujomis sąlygomis, su naujais žmonėmis; stiprina gyvenimo siekius, sužadina kūrybiškumą darbe ir šeimoje.