Pasitinkame Lughnazad šabašą

Metų ratas pamažu žengia per auksinio derliaus slenkstį, artėja rugpjūčio 1-oji – pasitinkame Lughnazad šabašą, senovės Lietuvoje švęstą kaip tikroji Motinos diena bei „ubagų diena“. Lughnazad skina vasaros vaisius ir sveikina po jaunystės žydėjimo atkeliaujančią brandą. Tai metas, kuomet dėkojame už pirmas žemės dovanas ir laukiame dar didesnės gausos.

Rugpjūčio šabašas – ne vien derliaus šventė. Tai ir pagarbos bei dosnumo simbolis. Šiame virsme sutinkame deivę Idunn – jaunystės ir grožio saugotoją bei auksinių obuolių sodo globėją. Šventės šeimininke tapusi Idunn primena, kad tikras grožis bunda ir sleidžiasi gražiausiomis spalvomis kartu su gamta.

Natūraliuose smilkaluose Idunn užkoduota Lughnazad šabašo dvasia.

Be anglies, klijų ar dirbtinių kvapų kruopščiai pagaminti smilkalai – tyras laukinės gamtos stiprybės atspindys. Jame veriasi šiltas, saulėtus miškus ir medžio žievės tvirtybę menantis agarmedžio aromatas. Tolyn keliaujame su gilia ir ramybės kupina frankincenso nata. Ši skrieja lyg švelnus atodūsis, apvalantis orą ir mintis. Netikėtas saldymedžio pasirodymas pulsuoja lyg džiugus jaunystės šūksnis.

Uždegę smilkalą žengiame į ritualą, kuriame mokomės sutikti derliaus metą su dėkingumu ir pagarba. Kartu keliaujančiuose deivės Idunn linkėjimuose – ramybe alsuojantis grožis ir brandos šaknis atradusi jaunystė.

Pasitinkame Lughnazad šabašą – burtai prasideda!